1903 m.
20 amžiuje imta sparčiai tirti žmogaus dauginimosi procesą. Ludwig Fraenkel aprašė geltonkūnį – liauką, kuri susiformuoja moters kiaušidėje kiekvieno menstruacinio ciklo metu.
Buvo manoma, kad geltonkūnis gamina hormoną, svarbų moters reprodukcinei sistemai. Šį hormoną, paruošiantį gimdą nėštumui, mokslininkas pavadino progesteronu. Progesteronas buvo išskirtas (svarbus žingsnis hormonų tyrime) 1934 metais.
1920 m.
Buvo aprašyta keliose nepriklausomose Europos laboratorijose pelių ir triušių organizmuose atrasta medžiaga, stimuliuojanti kiaušides. Vokietijoje Selmar Aschheim ir Bernhard Zondek pastebėjo, jog ši medžiaga tiesiogiai įtakoja geltonkūnio formavimąsi.
Šiek tiek vėliau buvo aptiktas hormonas, esantis tik nėščiųjų organizmuose. Dabar šis radinys žinomas kaip žmogaus chorioninis gonadotropinis hormonas (ŽCG).
1927 m.
Aschheim ir Zondek aprašė tyrimą (žinomą kaip A-Z testą), kuris parodo ŽCG buvimą šlapime. Norėdami nustatyti nėštumą, moters šlapimą sušvirkšdavo dar nesubrendusiai žiurkei ar pelei. Nesant nėštumo, nepasireikšdavo jokia reakcija. Nėštumo atveju gyvūnui prasidėdavo ruja, nors jis ir nebūdavo subrendęs.
Šio testo pagalba buvo padarytos išvados, kad nėštumo metu ŽCG hormono gamyba labai suintensyvėja.
Ankstyvųjų A-Z testo studijų metu mokslininkai išsiaiškino, kad ŽCG hormonas gaminasi ir sėklidžių vėžio atveju. |
